Šakjamuni pasekėjai surinko jo atradimus ir mokymus į rinkinius - Sutras. Žodis Sutra yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia raštus, kuriuose surinktos tam tikros idėjos, principai, ar mokymai. Įvairiose tradicijose ir dvasinėse mokyklose yra daugybė Sutrų apie įvairius dalykus. Lotoso Sutra yra viena iš labiausiai žinomų Sutrų budizmo tradicijoje.
Tarp įvairių sutrose aprašytų požiūrių į suvokimą ir nušvitimą, kurį pasiekė Šakjamuni, vienybės jausmo su visomis būtybėmis pasiekimas pripažįstant jų vertę ir išreiškiant jiems pagarbą, buvo laikomas idealiu būdu, kurį praktikuoti galėjo visi.
Šis požiūris yra aprašytas Lotoso Sutroje ir todėl ji laikoma praktiškiausiu vadovu tiems, kurie stengiasi sekti šiuo keliu.
Priklausomos kilmės dėsnis
Lotoso Sutrą galima pavadinti Priklausomos Kilmės Dėsnio instrukcijų vadovu. Priklausomos Kilmės Dėsnis – tai svarbiausias Šakjamuni atrastas dėsnis, apibūdinantis visų reiškinių prigimtį - tarpusavio sąsajas ir priklausomybę. Tai principas, vedantis prie kertinės Kokoro No Kai filosofijos - visų būtybių ir daiktų indėlio į gyvenimo tinklą reikšmės pripažinimo.
Priklausomos Kilmės Dėsnis teigia, kad nė vienas dalykas, būtybė ar idėja negali atsirasti savaime. Bet koks dalykas egzistuoja tik todėl, kad jį sieja įvairūs ryšiai su kitais egzistuojančiais daiktais ir daiktais, kurie egzistavo praeityje, ir jis tam tikru būdu paliks savo pėdsaką ateityje.
Pavyzdžiui, turėdami šią idėją galvoje, pažvelgę į medį, galime įžvelgti jo realybę supančių daiktų pasaulį - saulę, dirvožemį ir lietų, kuris skatino jo augimą nuo sodinuko iki subrendimo, jo egzistavimo šalutinį produktą – deguonį, kuris atšviežina mūsų atmosferą, prieglobstį ir išlaikymą, kuriuos jis teikia kitoms būtybėms. Medžio egzistavimas tam tikru būdu yra susijęs su visais šiais dalykais.
Kai Lotoso Sutra mini "nuostabųjį dėsnį", ji kalba apie Priklausomos Kilmės Dėsnio veikimą visų daiktų atžvilgiu. Sutros intencija yra pilnai pažadinti žmones, kad jie suvoktų savo įsitraukimą į šį dinamišką procesą.